Lithuanian Interwar Interiors 1918–1940: Workshop of European Style

Annotation

Interjero dizainas yra problemiškas, nes jis visada siejamas su psichikos išraiška ir reprezentacija, o dažnai projektuojamas nesuderinus su išorine pastato stilistika. Interjero erdvėse galime ieškoti „(vidinių ar subjektyvių)“ įvairių architektūros stilių priežasčių ir atrasti įvairesnę tapatybės išraišką nei ta, kuri matoma iš pastatų išorės. Šios knygos tikslas – parodyti tarpukario (1918–1940) laikotarpio Lietuvos estetinių koncepcijų įvairovę ir kilmę, aprašyti pamirštas Lietuvos viešųjų ir gyvenamųjų interjerų menines (estetines) savybes, atskleisti tarpukario Lietuvoje vyravusias interjero tendencijas. Naudojant kultūrinės atminties metodologinį įrankį, knygoje apžvelgiami tarpukario Lietuvos (1918–1940) viešieji ir gyvenamieji interjerai, tiek profesionalūs (sukurti architektų, dailininkų ir dekoratorių), tiek neprofesionaliai įrengtos patalpos. Palyginimo tikslais buvo atsižvelgta į kitų šalių interjerus. Lietuvos interjerų tyrimas rodo, kad tarpukario Lietuvoje kartu gyvenusios tautybės nebuvo priešiškos kultūrinei sintezei. Nacionalinio stiliaus teorinė formuluotė buvo maksimaliai racionali, tinkama ir patraukli, atsižvelgiant į įvairius estetinius požiūrius. Taigi, tyrinėdami lietuvišką stilių, galime atpažinti Europos stiliaus kūrybinę dirbtuvę. Tarpukaris buvo trumpas, bet ypač reikšmingas etapas formuojantis dabartiniam kolektyviniam interjero dizaino supratimui. Daugelis aprašytų pavyzdžių gali būti apžiūrėti viešose erdvėse ar muziejuose.