Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos, taip pat su tarptautinėmis sporto savanorystės organizacijomis pradėjo projektą „Savanorių sporto vadybininkų kvalifikacijos kėlimas“ (Upskilling Volunteer Managers in Sport, UVMIS). Projektui vadovauja Roterdamo Erasmus universiteto profesorius, savanorystės tyrėjas Lucas Meijs. Jis yra vienas iš pagrindinių savanorystės ir savanorių vadybos teoretikų Europoje. Į konsorciumą įsitraukė mokslininkai ir praktikai, apimantys tiek mega-renginių (pasaulinių, Europos ar nacionalinių čempionatų) savanorystę, tiek klubinio sporto organizacijas. Tarp partnerių – keturios sporto renginių organizavimo agentūros, du regioniniai sporto savanorių centrai iš Italijos ir Prancūzijos, Nyderlandų žolės riedulio asociacija ir Europos savanorių centras.
Problematika, tyrimai ir planuojami rezultatai
Projektas, kurį įgyvendina VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas, skatina žinių mainus ir gilina bendrą supratimą apie kokybišką savanorių vadybą, jų rengimą tarp praktikų ir akademikų. Pagrindiniai uždaviniai yra sporto savanorių vadybininkų rengimo situacijos tyrimas Europoje ir praktinių priemonių skirtų specialistų rengimui sukūrimas. Šie tikslai yra pakankamai ambicingi, atsižvelgiant į esamą padėtį ir sporto savanorystės problematiką Europos Sąjungos šalyse. Todėl jų pasiekimui parinktos atliepiančios veiklos. Projektas prasidėjo nuo tiriamųjų veiklų ir buvo atlikta 10 kokybinių interviu su sporto ar sporto savanorių vadybininkais bei ekspertais. Jų tyrimų pagrindu atliktos pirminės atvejo ir lyginamosios analizės, kurios atskleidė tai, kad savanorių indėliai ir sporto vadybininkų vaidmenys yra reikšmingi Europos sportui, nepaisant sąlyginai žemo savanorystės lygio atskirose šalyse ir kitų apribojimų bei nepalankių kontekstinių veiksnių. Savanorių koordinatorių vaidmenys ir svarba išauga didžiųjų sporto renginių organizavime (olimpiadų, pasaulio, Europos čempionatų ir pan.) ir dažnai peržengia kultūrinius, nacionalinius apribojimus. Pavyzdžiui, Paryžiaus olimpiados paveldas buvo ir išlieka milžiniškas Prancūzijos sporto savanorystės vystymui ar atskirų sporto savanorių agentūrų veiklai. Kita vertus, tyrimo rezultatai atskleidė tai kad, savanorių vadyba nėra pakankamai profesionalizuota sritis Europoje (išskyrus kelias šalis), o vadybininkų ar koordinatorių rengimas yra fragmentiškas, netolygiai išvystytas arba net beveik neturi tęstinių praktikų. Tokia situacija yra Lietuvoje. Kita vertus, atliktas tyrimas buvo naudingas diskutuojant problemų sprendimo galimybes, nes atskleidė profesinių kompetencijų vystymo kryptis ir jų standartizavimo poreikius. Šio tyrimo pagrindu planuojama parengti mokslines publikacijas bei praktinius įrankius.
Inovatyvumas ir kuriama vertė
Projekto savitumas – tarptautinė mokslininkų ir praktikų bendrakūra, leidžianti derinti skirtingus veikimo kontekstus: nuo tūkstančius savanorių telkiančių mega-renginių agentūrų iki savanorysčių mažuose klubuose ar mėgėjų sporto renginiuose. Toks požiūris ne tik sudaro sąlygas dalytis patirtimis ir kartu kurti bei išbandyti valdymo priemones, bet ir suteikia gilesnį paties reiškinio pažinimą. Tikslinis rezultatas – aiškesni kompetencijų standartai, tęstiniai mokymo keliai ir aukštesni savanorių vadybos kokybės kriterijai visoje Europoje, kurie prisidės prie tvarios sporto savanorystės ekosistemos ir profesionalaus savanorių vadybininkų pripažinimo.
