Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institute pradėtas vykdyti naujas tyrimas pavadinimu „Apsaugos orderiai su alkoholiu siejamo smurto šeimose su vaikais atvejais: vaikų apsaugos priemonių veiksmingumo vertinimas (PROVICA)“. Šiuo tyrimu yra siekiama įvertinti, ar ir kaip apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai realiai apsaugo vaikus su alkoholiu susijusio smurto artimoje aplinkoje situacijose. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių projektų programos lėšomis (S-MIP-25-88). Projekto trukmė – 2025 m. lapkritis–2028 m. spalis.
Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip ši priemonė veikia praktikoje
Smurtas šeimose, ypač turinčiose vaikų, tebėra viena sudėtingiausių socialinių problemų, o piktnaudžiavimas alkoholiu padidina pakartotinio smurto ir pavojaus vaikams riziką. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis laikomas pagrindiniu teisiniu mechanizmu, kuriuo siekiama greitai sumažinti žalą ir užkirsti kelią pasikartojantiems incidentams, tačiau vaikų apsaugos požiūriu jo veiksmingumas vis dar nėra pakankamai ištirtas. PROVICA tyrimas siekia atsakyti į klausimą, ar apsaugos orderiai realiai apsaugo vaikus su alkoholiu susijusio smurto artimoje aplinkoje situacijose, ir kokie veiksniai lemia geresnius arba prastesnius rezultatus.
Šiame projekte bus pasitelkiamas unikalus empirinis pagrindas: policijos renkami administraciniai duomenys apie apsaugos orderius. Lietuvoje ši priemonė įvesta 2023 m. birželio mėn., todėl tyrėjai galės analizuoti naujai pradėtos taikyti intervencijos praktiką, įskaitant vaikų buvimą smurto situacijose, smurtautojo apsvaigimą nuo alkoholio, ankstesnių incidentų istoriją ir standartizuotus rizikos vertinimo rodiklius. Tyrimas orientuotas ne vien į tai, kiek orderių išduodama, bet ir į tai, kas vyksta vėliau: ar mažėja pakartotinių policijos intervencijų, ar keičiasi pranešimų vaiko teisių apsaugos tarnyboms dinamika, ar vaikams rečiau tenka patirti pakartotinį nesaugumą bei kitas žalingas patirtis.
Mišrus metodas leis pamatyti ir skaičius, ir realias patirtis
Tyrime bus taikomas transdisciplininis, mišrus tyrimo metodas, derinant kiekybinę administracinių duomenų analizę ir kokybinius pusiau struktūruotus interviu su policijos pareigūnais bei vaiko teisių apsaugos specialistais. Kiekybinė dalis leis nustatyti dėsningumus ir rizikos profilius, o kokybiniai duomenys padės suprasti, kaip orderiai įgyvendinami praktikoje, su kokiais iššūkiais susiduria specialistai, kaip veikia tarpinstitucinis informacijos perdavimas ir sprendimų priėmimas, kokios procedūrinės spragos trukdo užtikrinti nuoseklią vaikų apsaugą.
Svarbi projekto dalis – į vaiką orientuotas kumuliacinės žalos nagrinėjimas. Projektas remsis žalojančios vaikystės patirties (ACEs) teorija, rizikos vertinimo modeliais ir vaikų apsaugos politikos analize, siekiant vertinti ne tik momentinį incidento suvaldymą, bet ir tai, kaip pasikartojančios krizės, pakartotiniai orderiai, nuolatinis institucijų įsitraukimas ir galimi vaiko paėmimai iš nesaugios aplinkos veikia vaiko saugumą ir gerovę ilgalaikėje perspektyvoje.
Projekto reikšmė – spraga tarp teisės priemonių ir vaikų saugumo
PROVICA naujumas slypi kelių nepakankamai ištirtų elementų sankirtoje: teisinio atsako į smurtą artimoje aplinkoje ir apsaugos orderių taikymo vaikų apsaugos kontekste, institucinio proceso, susiejančio policijos išduotą orderį su vėlesniais veiksmais vaiko teisių apsaugos sistemoje, alkoholio vartojimo kaip rizikos veiksnio ir į vaiką orientuoto pakartotinės bei kumuliacinės žalos vertinimo. Kadangi daugelyje tyrimų dažniau akcentuojamos suaugusios aukos arba alkoholis ir smurtas nagrinėjami atskirai, šiame projekte šie aspektai sujungiami į vieningą sisteminį kontekstą, leidžiantį vertinti tiek numatytas, tiek nenumatytas apsaugos priemonių pasekmes vaikams.
Projekte taip pat bus vertinamas Lietuvos rizikos vertinimo priemonių pagrįstumas ir jų suderinamumas su tarptautiniu lygmeniu pripažinta praktika bei įrodymais pagrįstomis vertinimo sistemomis. Tikimasi, kad tai padės nustatyti, ar dabartiniai vertinimo instrumentai pakankamai tiksliai atpažįsta didelės rizikos situacijas, ypač kai smurtas susijęs su alkoholio vartojimu ir yra vaikų.
Numatomi rezultatai ir sklaida
Projekto metu planuojama parengti patikimą statistinį modelį, leidžiantį įvertinti realų apsaugos orderių veiksmingumą bylose, kuriose yra vaikų ir piktnaudžiavimas alkoholiu, taip pat sukurti integruotą analitinę sistemą, skirtą vertinti tarpžinybinio koordinavimo mechanizmus ir struktūrizuotų rizikos vertinimo priemonių taikymą. Kokybiniai duomenys turėtų atskleisti specialistų patirtis, sistemines kliūtis ir procedūrines spragas, o projekto rezultatai prisidės prie smurto artimoje aplinkoje bylų duomenų rinkinio su struktūrizuotais kintamaisiais parengimo.
Numatoma publikuoti penkis straipsnius tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose (Q1–Q2), parengti politikos dokumentą sprendimų priėmėjams ir nacionalinę ataskaitą lietuvių kalba suinteresuotosioms šalims, taip pat pristatyti rezultatus konferencijose (pvz., Kettil Bruun Society, CEPSA). Sklaidos veiklose numatytas seminaras praktikams 2026 m., skirtas smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo ir apsaugos orderių veiksmingumo metodikoms, bei baigiamoji mokslinė konferencija 2028 m., kurioje bus pristatytos galutinės išvados akademinei ir politinei bendruomenei. Projekto informacija ir rezultatai bus skelbiami ir internete per VDU interneto svetainę.
Nauda – stipresnė vaikų apsauga ir geresnis institucijų atsakas
Nors apsaugos orderiai yra teisiškai privaloma intervencija smurto artimoje aplinkoje bylose, iki šiol trūksta žinių apie jų veiksmingumą vaikų apsaugos kontekste, kai smurtas susijęs su alkoholio vartojimu. PROVICA tyrimas siekia pateikti įrodymais pagrįstas įžvalgas, kurios būtų naudingos policijos praktikos tobulinimui, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimui ir galimoms teisinėms bei politikos reformoms, kad atsakas į smurtą artimoje aplinkoje būtų nuoseklesnis, o vaikų saugumas – geriau užtikrintas.
Tyrėjų komanda
Projektą vykdo keturių tyrėjų transdisciplininė komanda, apjungianti viešosios politikos, vaikų apsaugos ir gerovės politikos, alkoholio politikos formavimo bei įgyvendinimo ir vertinimo kompetencijas. Projekto komandoje dirba prof. dr. Ilona Tamutienė – vaiko gerovės ir alkoholio politikos ekspertė, prof. dr. Mindaugas Štelemėkas – biostatistas ir alkoholio politikos vertintojas, dr. Birutė Peištarė – smurto artimoje aplinkoje, vaikų apsaugos tematikų ir kokybinių metodų specialistė, bei dr. Laura Miščikienė, turinti teisinį ir biomedicininį išsilavinimą ir daugiausia dėmesio skirianti alkoholio politikos poveikiui. Komanda yra sukaupusi akademinio bendradarbiavimo ir taikomųjų politikos tyrimų patirties, užtikrinančios stiprius projekto įgyvendinimo gebėjimus.
Nuotrauka: Unsplash
