Tarptautinio projekto DIGITISLAM „Skaitmeninis islamas Europoje: musulmonų dalyvavimo internetinėse erdvėse tyrimas“ (registracijos Nr. CHANSE-106, finansavimo sutartis Nr. S-HERA-2022-3/ VDU-S-1258) Lietuvos tyrėjų komandos nariai Prof. Dr. Egdūnas Račius (VDU V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas) ir Dr. Arvydas Kumpis (VDU Azijos studijų centras) parengė šalies analizę „Internetinė islamiška žinija ir sielovada Lietuvoje: padėties analizė“. 

Tai yra pirmasis tokio pobūdžio mėginimas sistemingai apžvelgti islamiškos žinijos ir sielovados Lietuvoje istoriją, dabartinę būseną ir perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninei islamo aplinkai (angl. Online Islamic Environments).

Šios analizės tikslas – pristatyti ir įvertinti lietuviškos islamiškos žinijos ir sielovados internetinėje erdvėje ligšiolinę raidą, aptarti galimas jos trajektorijas netolimoje ateityje bei pateikti rekomendacijas galimai suinteresuotiems viešojo sektoriaus dalyviams – tiek valstybinėms institucijoms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms. 

Pagrindinės išvados

Prof. Dr. Egdūnas Račius ir Dr. Arvydas Kumpis pastebėjo, kad lietuviškoje viešoje skaitmeninėje islamiškoje aplinkoje per visą jos istoriją dominavo ir tebedominuoja ne Lietuvoje registruotų valstybės tradicinėmis pripažįstamų musulmonų religinių organizacijų kuriamas turinys, o neformalių musulmonų (beveik išimtinai konvertitų) grupių bei musulmonų įsteigtų viešųjų įstaigų kuriamas turinys. 

Nors lietuviškoje skaitmeninėje islamiškoje aplinkoje ilgesniam ar trumpesniam laikui pasirodo įvairios kilmės turinio kūrėjai, jų veikla dažniausiai buvo netvari ir trumpalaikė, o pats lietuviškas islamiškas religinis turinys pasižymėjo fragmentiškumu ir nevientisumu.

Pastaraisiais metais įvairių valstybinių institucijų atstovai dažniau kalba apie su islamo religingumo formų įvairėjimu šalyje ateinančius iššūkius ar net grėsmes. Šiame kontekste neretai sureikšminamas ar net išaukštinamas „tradicinis“ islamas, matomas kaip Lietuvos totorių tapatybės ir praktikos branduolys. Tačiau šio „tradicinio“ islamo turinys lieka neaiškus, nes jo niekaip viešai neartikuliuoja „tradiciniam“ islamui atstovaujančios musulmonų religinės organizacijos. 

Taip pat Lietuvoje vis dar chroniškai trūksta islamiškos žinijos – patikimo pačių musulmonų kuriamo turinio apie islamą, ypač internetinėje erdvėje, kuri ne tik galėtų būti naudinga tikintiesiems, bet ir per kultūrinio išprusimo kėlimą pasitarnautų siekiant apmalšinti visuomenėje ir net politiniame elite kylančias anti-musulmoniškas (muslimofobiškas) nuotaikas.

Ateities perspektyvos

Atsižvelgiant į demografines tendencijas – augantį musulmonų išeivių iš Azijos skaičių ir jų ribotas lietuvių kalbos žinias – prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje lietuviakalbė skaitmeninė islamiška aplinka arba apskritai nebesiplės, arba plėsis ne instituciniu pagrindu. 

Šiuo metu aktyviausios musulmonų bendruomenės Lietuvoje ir už jų stovinčios registruotos organizacijos jau yra tapusios multi-etninėmis, tad ir daugiakalbėmis, kur anglų ir rusų kalbos yra tarpusavio susikalbėjimo įrankiai. Jei šios bendruomenės plėtos skaitmeninę islamišką aplinką, jos tai darys greičiausiai ne vien lietuvių kalba.

Su analize ir rekomendacijomis viešojo sektoriaus atstovams galite susipažinti čia.

Analizės autorių kontaktai:

Egdūnas Račius: egdunas.racius@vdu.lt

Arvydas Kumpis: Arvydas.kumpis@vdu.lt

Nuotrauka: Unsplash