Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institute 2024–2025 m. podoktorantūros stažuotę atlikęs dr. Vytenis Juozas Deimantas vykdė tyrimų programą, nagrinėjančią, kaip skirtingos makrolygio krizės – COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą ir Sovietų Sąjungos okupacijos ilgalaikiai padariniai – veikia šeimos struktūras, žmonių gerovę ir socialinius ryšius. Tyrimai apėmė tris tarpusavyje susijusias, tačiau metodologiškai savarankiškas kryptis, kurios kartu leidžia suprasti šeimos vaidmenį krizių metu.

COVID-19 pandemijos poveikis tūkstantmečio kartos ketinimams susilaukti vaikų Lietuvoje

Publikuotame straipsnyje (Filosofija. Sociologija, 2024) analizuota, kaip pandemijos suvaržymai ir su jais susijusi socialinė bei ekonominė įtampa paveikė 1985–1989 m. gimusių žmonių planus susilaukti vaikų. Remiantis reprezentatyviais 2021 m. duomenimis nustatyta, kad:

• blogėjanti gyvenimo kokybė ir mažėjantis pasitenkinimas gyvenimu didina tikimybę atidėti planus turėti vaikų;
• partnerystė, paradoksaliai, taip pat siejama su didesne atidėjimo tikimybe, nes poroms pandemijos metu teko patirti papildomą emocinį ir finansinį spaudimą;
• kiti veiksniai (finansinis saugumas, fizinė ar psichinė sveikata) turėjo mažesnę įtaką, palyginti su subjektyvia gerove.

Šis tyrimas atskleidė, kad pandemijos sukeltas nestabilumas paveikė ne tiek materialius išteklius, kiek žmonių emocinę savijautą, kuri tiesiogiai atsispindėjo šeimos planavime.

Karo ir priverstinės migracijos poveikis Ukrainos pabėgėlių gerovei Vokietijoje

Antrasis tyrimas apėmė unikalias duomenų rūšis „Google Trends“ skaitmeninius pėdsakus ir „IAB–BiB / FReDA–BAMF–SOEP“ apklausų duomenis, analizuojant karo pabėgėlių iš Ukrainos patirtis Vokietijoje. Nustatyta:

• partnerio buvimas kartu Vokietijoje yra vienas svarbiausių veiksnių, didinančių gyvenimo pasitenkinimą;
• vaikų geografinis atskyrimas (vaikai likę Ukrainoje) pastebimai mažina gerovę ir stiprina psichologinę įtampą;
• užimtumas yra reikšmingas gerovę didinantis veiksnys, o aukštas išsilavinimas netikėtai gali būti susijęs su mažesne gerove dėl, galimai, neįgyvendintų profesinių lūkesčių.

Tyrimas parodė, kad karas stipriai ardo įprastus šeimos ryšius, o emocinė ir socialinė gerovė glaudžiai susijusi su tuo, ar šeimos nariai gali gyventi ir funkcionuoti kartu. Priverstinė migracija tampa ne tik logistiniu, bet ir giliai emociniu iššūkiu.

Šeimos vaidmuo subjektyviai vienatvei posocialistinėse Eurazijos šalyse

Trečiasis tyrimas analizavo tūkstantmečio kartos vienišumo lygį šešiose posocialistinėse šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Kazachstane), naudojant „Kartų ir lyčių tyrimo“ (angl. Generations and Gender Survey) ir „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenis. Rezultatai atskleidė:

• Baltijos šalys pasižymi aukštesniu vienišumo lygiu nei Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regionas (žr. 1 paveikslą);
• partnerystė yra pagrindinis apsauginis veiksnys – ji ženkliai mažina vienišumo tikimybę;
• vaikų turėjimas daro mažesnę įtaką vienišumui nei partnerystė;
• sociodemografiniai veiksniai tik iš dalies paaiškina skirtumus tarp regionų, todėl ilgalaikis okupacijos palikimas ir socialinių struktūrų kaita tebėra svarbūs paaiškinamieji mechanizmai.

Šis tyrimas rodo, kad net ir praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, istorinis paveldas tebėra reikšmingas veiksnys, formuojantis socialinius ryšius ir psichologinę savijautą.

Apibendrinimas

Atlikti tyrimai parodė, kad šeima yra apsauginė, bet pažeidžiama sistema krizių metu.

Visi trys tyrimai papildo vienas kitą ir leidžia teigti, kad:

• krizės (pandemija, karas ar patirtos okupacijos istorinis paveldas) stipriai veikia šeimos struktūras ir šeimos narių emocinę gerovę;
• šeima tampa pagrindiniu apsauginiu mechanizmu, amortizuojančiu stresą ir netikrumą;
• šeimos atsparumas priklauso nuo galimybės išlaikyti emocinius ir fizinius ryšius, kurie krizių metu dažnai sutrinka.

Stažuotės metu atlikti tyrimai reikšmingai prisideda prie Lietuvos ir tarptautinės sociologijos bei demografijos laukų, suteikdami naujų įžvalgų apie socialinės gerovės, šeimos planavimo ir vienišumo procesus krizių akivaizdoje.

Nuotrauka: Unsplash