Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institute 2024–2025 m. podoktorantūros stažuotę atliekantis menotyrininkas dr. Darius Žukauskas vykdė tyrimą, skirtą šv. Jono Krikštytojo vaizdavimo mene aktualizavimui. Tyrimo tikslas – apibendrinti šv. Jono Krikštytojo kulto ir atvaizdų sklaidos raidą, išryškinti jų ikonografines ypatybes Lietuvos katalikų bažnyčiose XV–XX a. bei įvertinti šias tendencijas Europos kontekste.
Tyrimas grįstas tarpdisciplininiu požiūriu, taikant istorinius, statistinius, ikonologinės ir formaliosios analizės metodus. Analizė parodė, kad šv. Jono Krikštytojo titulas buvo reikšmingas nuo pat Lietuvos krikšto laikų ir ypač išpopuliarėjo po 1776 m., kai jis paskelbtas Žemaičių vyskupijos globėju. Šiandien šio šventojo titulas yra antras pagal gausumą Lietuvos bažnyčių titulų sistemoje.
Šv. Jono Krikštytojo atvaizdų paplitimas ir ikonografinės tendencijos
Surinkta ir išanalizuota vizualinė medžiaga iš 718 Lietuvos katalikų bažnyčių, kuriose užfiksuoti 332 šv. Jono Krikštytojo atvaizdai. 35,7 proc. iš jų šiandien yra altoriuose, 33,9 proc. krikštyklose, 30 proc. kitur, bet didžiąja dalimi sietini su ankstesne altorine arba krikštyklos funkcija. 53,4 proc. iš esančių altoriuose užima titulinę – pirmojo tarpsnio centrinę – vietą. Tai parodė, kad šventajam skiriama aukšta liturginė ir ikonografinė reikšmė.
Tyrimas patvirtino hipotezę, jog didžiąją dalį visų atvaizdų – 64,4 proc. – sudaro „Jėzaus Krikšto“ siužetai, dažniausiai įrengti krikštyklose ir altorių pirmuose tarpsniuose. Nenaratyviniai Jono atvaizdai sudaro 23,9 proc., iš jų beveik pusė – altoriuose ir tik 11 proc. krikštyklose. Tokie duomenys atskleidžia teologinį poslinkį nuo viduramžiško kankinio vaizdinio prie šventojo misijos kulminacijos – Jėzaus Krikšto – akcentavimo, pabrėžiančio jo kaip krikštytojo tapatybę ir svarbą. Sąsajoje su krikštyklomis įvykio atvaizdai funkcionuoja kaip sakramentinio krikšto pirmavaizdis.
Tyrimo metu nustatyti 60 ikonografinių pirmavaizdžių, populiariausi – pagal Luigi Crosio, Pierre’o Mignard, Gustave’o Doré kūrinius. Tarp Lietuvos menininkų palikimo gausa išsiskiria Motiejus Bučinskis. Iki šių dienų išliko 13 Jono Krikštytojo paveikslų.
Rezultatų sklaida ir tolimesnių tyrimų kryptys
Dalis tyrimo rezultatų pristatyti nacionalinėje konferencijoje „Tolyn senosios dailės tyrimų keliu“, tarptautinėje konferencijoje „History, Culture, and Heritage of Manors in Central and Eastern Europe“ bei viešoje paskaitoje kultūros simpoziume „Versmės“. Parengtas straipsnis, apibendrinantis Jono Krikštytojo kulto ir ikonografijos tendencijas, bus publikuotas atviros prieigos mokslo žurnale Logos. Tyrimo pagrindu sukurta būsimos parodos koncepcija, kurios įgyvendinimui 2026 m. pateikta projektinė paraiška.
Atliktas tyrimas atveria galimybę toliau gilinti atvaizdų tipologijos ir ikonologijos analizę, kontekstualizuojant atskiras atvaizdų grupes ar pavienius kūrinius platesniame ikonografiniame bei kultūriniame kontekste.
Nuotrauka: Unsplash
